…jei nors truputėlį atsargiai praveri langą, peršoki ne vieną, o du laiptelius pakeliui į parduotuvę ar netyčiom surenki ne tą telefono numerį, viskas susimakaluoja ir tada nutinka Dalykai. (jei paklaustumėt manęs, visos Dalykų egzistencijos esmė – nutikti; jie tyko mūsų kiekvienam krustelėjime: kartais galima juos pamatyti besivoliojančius už kampo, išgirsti trypčiojant skersgatviuose ir užuosti pučiančius muilo burbulus balkonuose)

 

kai kurie iš man nutikusių Dalykų nugula čia – vien tik tam, kad tada, kai dienos susisuka į kunkulus, aš rasčiau, už kurio siūlo patraukti, kad jos vėl išsivyniotų.

 

 

 

– — –